4d klasės virtualios pasakos

Apokalipsinis gyvenimas
Pirmas skyrius
Vieną, 2041 metų, vasaros dieną, Matas rengiasi ruošti pusryčius, kadangi jis savo grupėje buvo virtuvės šefas, tai buvo viena iš šimtų grupių, kuri gyvena apokalipsėje. Visi grupėje, turėjo savo antrąsias, tačiau Matas buvo vienišas, nes jo mergina buvo kitoje grupėje. Atskiros grupės susisiekdavo viena su kita karinėmis susisiekimo stotelėmis, kadangi bunkerį jos buvo įrengtos. Vaikinas per šią apokalipsę prarado ne tik merginą, bet ir tėvus, nes juos sutraiškė didžiuliai vabalai.
Kaip tik šią dieną, Matas priėmė labai drąsų sprendimą ir nutarė palikti slėptuvę ir išvykti pas Ievą, nes vienatvės jausmas buvo per sunkus.

Antras skyrius
Visi bunkeryje buvo nustebę vaikino sprendimu, kadangi Matas nebuvo pats stipriausias ir niekad nebuvo palikęs bunkerio, todėl net nenutuokė, kad jo laukė išvydus naująjį pasaulį. Draugai stengėsi suteikti kuo daugiau informacijos, kas gali tykoti jo, kadangi jie ne kartą buvo išvykę ieškoti būtiniausių dalykų, tokių kaip maistas, vaistai, ginklai ir panašiai. Jie daugmaž nurodė kryptį, kurios turi laikyti Matas norėdamas sėkmingai pasiekti Ievos slėptuvę.
Palikęs bunkerį Matas patraukė buvusio miesto griuvėsių link ir keliaudamas sutiko ne didelius ir gyvybei pavojingus vabalus, o šunį ūgiu su lyg vaikino kelias. Ilgai netruko ir jam pavyko prisijaukinti šunų, kuris pasirodo buvo mokytas ir protingas, ant antkaklio Matas pamatė vardą, Reksas. Jiems keliaujant Reksas kažką užuodė ir nubėgo vedinas kvapo, Matas bėgo iš paskos mėgindamas neatsilikti. Keturkojui pavyko aptikti du žmonės, vyrą ir mergaitę, kurie pakvietė Matą keliauti kartu, kagangi keliavo į tą pačią pusę.
Kelionės metu nauji bendrakeleiviai stengėsi Matą suteikti kuo daugiau žinių ir išmokyti, kaip išvengti susidūrimo su monstrais vabalais, kad jam pasilikus vienam, jis žinotų, kaip išgyventi. Jų bendras kelionė baigiasi pasiekus seniau būtą ežerą ir nuo šios vietos, Matas keliavo vienas su savo augintiniu. Vyras ir mergaitė atidavė savo paskutinę granatą ir palinkėjo sėkmės kelionėje.
Vaikinui keliaujant vienam jis sutiko didžiulį monstrą žiogą ir tuomet užvirė kova. Visa laimė, kad mergaitė per bendrą kelionę padėjo Matui išmokti šaudyti iš lanko ir nurodė silpnąsias monstrų vietas, tad jis panaudodamas naujus įgūdžius nusitaikė žiogui tiesiai į širdį ir paleidęs strėlę vienu šūviu nušovė jį.
Paėjus kelis kilometrus Matas pamatė degant šviesą ir giliai savyje žinojo,kad jam beveik pavyko pasiekti kelionės tikslas ir kad neužilgo pamatys Ieva.
Trečias skyrius

Ievos bunkeris buvo šalia jūros, tad palikus patalpas buvo galima įsivaizduoti, kad pasaulis nėra toks siaubingas. Didžiąją dalį naujosios grupės sudarė pagyvenusio amžiaus žmonės, todėl visi galintis stengdavosi padėti kuo daugiau.
Vieną rytą stovint ant kranto Matas vandenyje pamatė, kažką neįprastai didelio, tai buvo didžiulis krabas. Visi bandė rasti teisingą sprendimą, kaip įveiktį šį monstrą, kurio dar niekas nebuvo matęs, todėl niekas nežinojo, kur jo silpnoji vieta. Matui priėjus arčiau vandens, vaikinas monstro akyse įžvelgė, kad šis buvo priverstas kovoti, tik vaikinas niekaip nesuprato kodėl ir kas taip elgiasi su šia pabaisa.
Visi galintys kariauti grupės nariai susėdo į katerius ir plaukė vis arčiau krabo, norėdami rasti silpną jo vietą. Staiga Ieva pamatė, kad monstras prirakintas grandine, o ja teka elektros srovė. Jie greitai priėmė sprendimą susprogdinti ją ir išlaisvinti krabą. Matas prisiminė, kad seniau sutiktas vyras su mergina atsisveikindamas jam padovanojo granatą, tai buvo puiki dovana, nes kaip tik dabar vaikinas ją galės panaudoti. Įvykus sprogimui visų džiaugsmui krabas nuplaukė tolyn nuo jų paplūdimio tik vieną kartą išnerdamas į vandens paviršių lyg norėdamas padėkoti savo gelbėtojams.
Nors šis monstras ir buvo įveiktas, tačiau visiems pasidarė aišku, kad jie daug ko dar nežino apie naująjį apokaliptinį gyvenimą ir neaišku kiek dar naujų nematytų monstrų jie dar sutiks. Suvokdami visus galimus naujus pavojus buvo nutarta keltis į kalnus, kur oras vėsesnis ir monstrų mažiau. Prieš palikdami senuosius namus radijo bangomis pranešė visoms kitoms žemėje likusiomis grupėmis apie galimus pavojus ir tai, kad jie keliauja į kalnus, tikėdamiesi, kad ir kiti likę išgyvenę žmonės prisijungs prie jų ir taip bus galima sujungti jėgas ir gyventi toliau.